語言:
語發中心 - 原住民族語言研究發展中心
a
adalrep
adaman昨天
a eman什麼
ai是的
aidan何時
alalas曠野
alamu過來;來
ali’ 朋友(男性之間互稱)
alra kana因為
alusu
ama 父親(面稱)
ama男性長者
amanan/inau不要
anan/kerutr洞穴
anay朋友(女性之間互稱)
angtrip夾子
apelr
apuy
aresem
atray肝臟
atra’alr輕(重量)
avalr配偶
d
dalan路;道路
daliwa’wa’an手指
dalus
dara’血;血液
dare’土地
daum
dawa小米
dawadawan老人家;長者
dawilr
demaway製作
demepel按(壓)
demeru烹煮
demikes拿著
demikus捆綁(人)
demirus洗澡
derun夏天
duklan
e
enem
ezang
h
hahan篩;篩子
halrem
harang螃蟹
harem 現在
haremay剛才
hartim剪刀
hatrel
hemartim
hitil
hiwahiw地震
humulr
hung
hurhur剪 (頭髮)
i
i eman
ikur尾巴
i iyan哪裡
ina女性長輩
ina 母親(面稱)
inau不要
ini這個
iniyam我們(排除式)
iniyan沒有
iniyan za senan na ’aremengan黑暗;沒有夜光的夜晚
inku
inmu你們
inta咱們/我們(包含式)
intaw
inu
isi
ising醫生
itras上面
itrul擦拭
iwa
izu那個
k
kaazu
kadaw太陽
kadika
kakawir鉤子
kakiyas青蛙
kani這裡
kanuwad李子
karayup杓子;湯匙
kasaharaw疼愛;愛護
kaseveran春天
katrakatr褲子
kavang衣服
kawi樹木
kayakay橋樑
kayan坐下
kaziw那裡
kazuwan眾多;很多(人)
kemakawang走路
kemaratr
kemaskas 攀爬
kemay i iyan從某處
kemay kanizu lra之後
kemerutr挖掘
kemetket
kemezeng牽(牛)
kemipapekip閃電
kemudakuda如何
kemulitr削(果皮)
kemuru 牽(人)
kerang烤(肉)
keriw苧麻
kerutr洞穴
ketreve胖(人)
ketreve粗(物)
kezang力量
kezemel
kikarun工作
kimirakad開始
kinger
kisi飯碗
kitrevung詢問
kiumalr詢問
kivangavang玩;玩耍
kivulas
kualeng生病
kuce鞋子
kudumu玉米
kulang青菜
kuretr律法;規範
kutra
kuwatreng不好;壞的
kuwi
kuzulr
l
lali溫(的);稍涼
lasu’
lataw窗戶
leman
lidam舌頭
likakuzan後面
liked
likuzan背部(背後)
lima
lima
lipad椅子
lumay稻穀(未去殼)
lusu下面
luvitr
lr
lra已經
lralrak小孩;孩童
lrayuan謝謝
lrawa’分(東西)
lremuklruk踩踏
lre’u貓頭鷹
lrevelrevek海邊
lriketri
lritek
lritra’
lrusung
lruwatr
m
maadariw懶惰
ma’ama’ad生的;未熟的
mada帶走;攜帶
madakedak嚇一跳
madalru’跌倒
maderu
mailran照顧;看護
maiyup數;算
makaatras上方
makaiwa九十
makalrang經過
makalruwatr五十
makalusu下方
makanemen六十
makapetelr四十
makapitun七十
makatelun三十
makaud害怕
makavetra’an二十
makawalun八十
ma’inayan男人;男性
ma’irin
ma’izang
ma’izang老人
malalup忘記
malikasaw跳舞
maliyay酒醉
malruwalru模仿
malruwav打哈欠
maluman舊(的)
mapelras觸摸
marahan起來;起床
maranger
marayas經常
marengay
maresan一樣;相同
marpana’ua ta ziyan再見
maruwa可以
masalr
masalu相信
mated
matek砍伐
matek砍除(某樹)
matemuy滿
matikerid站立
matra眼睛
matrikal
matripu’跛腳
matru’a
maulep
mava抱著
mavul熟(水果或食物)
maya’尋找
maymay
mazalram知道;會;懂
medas抬起
mekan
mekutr搬運
melak拿取
melri不是
menadanadam學習;練習
mena’u
mengara等待
meredek抵達;達到
metrum 烤(地瓜)
midap打掃
mi’edeng
minatray死亡
misi’撒尿
mudara’流血
mudingan
muketrep
mukulung滾落
mula’ed吞下
munueman多少
muranak不好;壞的
muritru’折斷
musavak進入
muta’
mutratra’i大便;上大號
muvatri’燒焦;烤焦
muvii
muwai答應
muwayud搖動
n
nana痛;生病
nawan飛鼠
nazu他們
na iyan哪一個
ni’en脖子
nu dadaman後天
nu emanan明天
nu i如果
ng
ngadan名字
ngalay口水
ngangalaw蒼蠅
nganguwayan前面;前方
ngiaw
ngidiran旁邊
p
paakan
pa’a大腿
pa’a過貓
padawar慢慢
pahatrel抓癢
pahatrel搔癢
paisu錢;貨幣
pa’ing打噴嚏
pakan餵食
pakulima游泳
palimi’挑選
palisi禁忌
palizing車子
palrupe’閉(眼睛)
paluanainan腰部
panadam教(人);告訴別人
pangudangudalr鳳梨
parkazuwa一半;一對物品的其中一半
parkipiya完成
parnavi擦(指甲油;油漆)
parveliyas回應
pasenan照明
pat
patedelr
patraran外面;外頭
patraran庭院
patremel葯物
pavekas
payrang閩南人
pazuk; rawang中間;之間
pedped蚊子
penana’ 射箭;擲射
penazek揹負
peniya全部
penusar逃跑
peri’小腿肚
pinartrevug
piningai語言
pinivalrayan顏色
pinuyumayan a katratripulr本族的自稱用語
pitaw鋤頭
pitu
piya向某個方向(地區)
puapuy點火
pulrang幫忙
pulu’
r
rami
rawang之間
remames洗(衣物)
resuk
ringaw鐮刀
rinuma’enan親戚
rukup天空
ruma’
runev
s
sa
sa’az樹枝
saeman一點點
saeman小;少
sa’esa床舖
sahar喜愛
sali’udeng翻倒
sapene’濕(的)
saringan汗水
sasalem種苗
sa’usa’uv屋頂
sasavakan陰間
savak裡面
savang網子 (魚網)
sawriyan久的
savulaw
saytu菜刀
sazu
selu’竹筍
semalem種植
semangal高興;快樂
semangalr
semasaharan慶祝
semavalr早上
semeksek
semenay唱歌
semeneng所以
semilrtrav織布
semupay磨利
senay
sinsi老師
sirep吸取
sirusirupan蝴蝶
siyak南瓜
siyan炒(飯菜)
siyaw 菜餚
siyaw na zanum
suan
su’ang角(動物的)
sudang
surimet勤勞
susu乳房
t
taherang胸部
takulris
talaup休息
talraviyaw工寮;獵寮
talupung帽子
tama
tanungen木耳
tarawalran右邊
tarawiri左邊
tatelraw
tatena’真的
tavurayray山藥
tazaw獵刀
tazaw獵刀(統稱)
telu
temakakesi學生
emakesi讀書
temenged
temu 祖父; 祖母
temulre’ay整理
temusasiyaw煮(菜)
tengteng蜻蜓
tezek臀部
tilrpu’雨滴
tilu’繩索
timiz下巴
tiya’
tiyalr肚子
to桌子;書桌
tukeraw喉嚨
tungtung睏(想睡覺)
tungur額頭
turak柱子
turu烏龜
turuma’an配偶
tutuk鐵鎚
tutus老鼠(統稱)
tr
trau
tralinga耳朵
tralun
tranguru’
trarangtrang乾了
tremekav剖切
tremakaw偷竊
tremekel喝(酒)
tremangis
tremapi’i
tremaulr
tremavu包起來
tremima’
trinatrali kana keriw苧麻線;生麻紗;麻絲
trumay
truwalri打開
u
udung嘴巴
ulra
uma’i樹豆
unan
ungay猴子
ungtran鼻子
uniyan沒有
upitr細; 瘦
upup青蛙
urlra
uwa
v
va哥哥;姊姊
vaavaaw活的
va’evang
vali
valilruan小溪
valratung豆類
valru’箭矢
valray寫(字、書、信件)
vakenan弓箭
varasa’石頭
vara’
varikuway甘蔗
varivariw
variw颱風
vasikaw竹子
vavayan女性;太太
vavuy山豬
vekal新(的)
velrvelr香蕉
venatri’
venaaw飼養;豢養
venawang放屁
venetvet 捆綁(東西)
venulri藏起來
ventratreli秋天
verek
veras白米
veras
veray
vetrekel
vetrinun蛋;卵
vina呼喊
vira’葉子
viruwa神;鬼;鬼魂
virvir嘴唇
visvis
vitruka
vitu’en星星
vulas換;替換
vulraw漂亮;美麗
vulraw
vulrti’白色
vu’ir芋頭
vutrek沙土
vutreliyan冬天
vurasi甘藷;地瓜
vuyu
w
wadi弟弟;妹妹
walri牙齒
walru蜜蜂
walu
wari日子
z
zangzarang紅色
zanuanum
zanum
zazek身體
zekalr部落
zemkelem陰天
zerung
zinanuman河流
zi; za i; za na和;與
zuwa
zuwa
’alralripis蟑螂
’alrevan
’alrupe’睡覺
’alum za verek豬肉
’alunan枕頭
’aluzun
’ami
’apapiyar種子
’aputr花朵
’ara籃子
’aremeng晚上;夜晚
’arevu頭髮
’asevan
’atelr丟棄
’ateri
’atilawlaw老鷹
’atras
’avuvung心臟
’aw喝(水)
’aw
’ayam
’azi
’emalev
’emapapiyar播種
’emelrev關上
’emevang抓;捉
’emilrus刺殺(以銳器)
’esungan
’idenan天亮
’ilras月亮
’ilremes生氣;氣憤
’ilrepat
’ilrus
’inavayan你好
’invuli’an傷口
’ivavureng螞蟻
’iyav肩膀
’udalr
’uled
’uninan白天
’uway藤類
’uze’uzem黑色